Vasara – krikštynų metas. Bent jau toks jausmas, kad daugėja krikštijančių vaikus. O kartais netiesiogiai ir man tenka prie jų prisiliesti. Už šį prisilietimą turiu būti dėkinga Natalijai, pasiūliusiai kreiptis į mane, kad išsiuvinėčiau krikšto rūbą (beje, paaiškėjo, kad su ieškančia siuvinėtojos moterimi mes šiemet tuos pačius kursus lankėm...). Buvo pageidaujama, kad išsiuvinėčiau vieną iš krikšto simbolių – kriauklę. Prisipažinsiu, nežinojau ar bent jau nebuvau įsisąmoninusi, kad kriauklė yra krikšto simbolis. Nors kai geriau pagalvojau, supratau, kad tai visai logiška. Susiradau kriauklės su iš jos krentančiais vandens lašais piešinuką ir išsiuvinėjau. Žinau, teoriškai berniukams rūbai turėtų būti puošiami raudonai, o mergaitėms žydrai. Bet egzistuoja toks dalykas kaip tradicija... Be to, vanduo juk žydras.
Išsiuvinėtas kontūras būtų tikriausiai atrodęs visai neblogai, bet gal kiek nuobodžiai. Aš jau ne kartą buvau varčiusi knygą apie sutraukiamąjį siuvinėjimą, tad supratau, kad čia jis tiks. Be to, ir plonytė medvilnė labai tam tiko. Tad nusprendžiau vieną kartą ir praktiškai panaudoti tai, ką jau moku teoriškai. Na, rezultatas man labai patiko. Tik yra viena problema – noriu taip siuvinėtos staltiesės... Ir ant tokios plonytės medvilnės arba lino. Na, juk tai smulkmena: pasiimi plono batisto gabalą ir pirmyn. Turint omeny, kad ir šiaip laisvo laiko nedaug, tokiam darbui, jeigu nieko daugiau nedaryčiau, gal ir neprireiktų penkmečio... Na, gal kada ateityje. O dabar įsirašau šį siuvinėjimo būdą prie man labai patinkančių.
Some month ago I was asked to embroider baptize cloth, to embroider a shell on it. I have never heard about such a symbol, but it wasn’t difficult to understand its meaning. I’ve taken very simple pattern and played with stitches. It was the first time when I’ve tried pulled thread embroidery. But I liked the result so much. I hope one day to stitch a table cloth on some thin linen or cotton. Of course, this would be for me. Time runs so quickly, but let’s dream a little…